Tekstai temoje ‘Vestuviniai tostai’

***

Mielasis, kai mudu susituoksime, turėsime tris gražius vaikučius. – Iš kur tu žinai? – Jie dabar gyvena kaime pas mano mamą. Pakelkime taures už būsimas atžalas!

***

Dzūkas ir suvalkietis buvo pakviesti į vestuves. Jų vietos už vestuvinio stalo buvo šalia ir jie ėmė kalbėti apie vestuvines dovanas jaunavedžiams. – Aš atvežiau arbatos servizą dvylikai asmenų, – kukliai prisipažino dzūkas. – 0 aš, – išdidžiai pareiškė suvalkietis, – atboginau arbatai pilstyti tinklelį su aštuoniasdešimt aštuoniomis skylutėmis. Tad pakelkime taures už atneštas svečių […]

***

Ar paprašei mano tėvelio sutikimo tuoktis? – Paprašiau. – 0 ką jis sakė? – Aš paskambinau telefonu ir jis man atsakė: „Nežinau, kas čia kalba, bet aš neprieštarauju“. Pakeliam taures už tai, kad kuo mažiau sunkumų su uošviais kiltų…

***

Vienas žmogus turėjo gražią, bet lengvabūdę žmoną. Paskalos pasiekė net miesto merą. Jis pasišaukė tos moters vyrą ir ėmė kamantinėti: –Kaip tu gali gyventi su tokia pasileidusia moterimi ir ją mylėti? Išvyti ją reikia. –Ji visais atžvilgiais nuostabi moteris. Kaip aš galiu jos nemylėti, jeigu ją myli visi miesto vyrai? Pakelkime taures už nuostabias žmonas […]

***

Susitinka du draugužiai. Vienas pradėjo skųstis nemiga ir pasigyrė suradęs būdą, kaip ją nugalėti, nors ir ne visai sėkmingai. -Ir kai tu gelbstiesi nuo jos?-domisi antrasis. -Kas dvi valandas išgeriu po stiklinę vyno. -Ir po to užmiegi? -Neee…Bet tada linksmiau nemiegoti. Tad pakelkime taures už tai, kad šiąnakt mums būtų linksma nemiegoti.

***

Cirko direktorius ir žvėrių tramdytojas tiesiog apstulbino žiūrovus savo drąsa, parodęs triukus su liūtais. Pasibaigus programai, prie jo priėjo susižavėjusi žiūrovė ir sako: –Nuostabu, aš tiesiog pritrenkta jūsų drąsa ir gebėjimu susivaldyti. O jūs toks nepanašus į tramdytoją: toks plonutis, liesutis… –Čia ir yra mano sėkmės paslaptis,– nusišypsojo tramdytojas. – Liūtai laukia, kol aš nutuksiu. […]

***

Jaunuolis įsimylėjo neapsakomo grožio merginą. Tačiau ji buvo labai pikta ir gobši. Vieną kartą gražuolė vaikinui pasakė: –Jeigu nori, kad aš už tavęs tekėčiau, atiduok man savo širdį. –Mano širdis nuo šiol priklauso tau, o mano brangiausioji,– atsakė įsimylėjėlis. –Atiduok ir savo protą,– pareikalavo gražuolė. –Nuo to laiko, kai tave pamilau, aš netekau proto. Aš […]