Tekstai temoje ‘Užuojautos tekstai’

***

Liūdėsit Jūs, bet laikas gydys skausmą – Brangaus žmogaus juk niekas negrąžins. Tušti namai švies netektim iš tolo, Nors grįžti ten skubėsit su viltim.

***

Tik brangus prisiminimas liko, Juodas gedulas, skaudi rauda. Niekas kitas negalės pakeisti Mylimo Tėvelio niekada.

***

Jūs likote tarsi kažko netekę, O juk, tiesa, – netekote tiek daug. Uždekite širdy dar vieną žvakę Ir atsitieskite skausme. J. Marcinkevičius

***

Visos mūsų maldos kasdieninės: – Viešpatie, duok tėviškės dangaus… Tik tenai pailsusios krūtinės Po visų kelionių atsigaus. B. Brazdžionis

***

Liko nuotraukos, rūbai, daiktai, Liko skausmas, širdis sužeista, O gyvent ir toliau privalai, Leidus laikui paguosti Tave.

***

Amžiams užsimerkė Tavo akys. Lūpos neprabils jau niekada. Liko tuštuma, liepsnelės žvakių Ir prisiminimas – lyg negyjanti žaizda.

***

Gyvenimas – negailestingas, Nežiūri amžiaus, nei jausmų. Į amžinybę pasikviečia Brangiausius mums ir Artimiausius iš visų.

***

Žmogus bejėgis Ir gamta, ta visagalė, Prieš juodą nebūtį lemties. Sprendimo jos pakeisti Niekas negali… Dar taip reikėjo Tavo rankų ir širdies.

***

Išėjo… iš kur negrįžta niekas, Palikęs svajones, godas, namus… Visiems širdy gėla gili išlieka Ir skausmas, kad daugiau Jo nebebus.

***

Aš daugiau į namus nepareisiu, Nebelaužkit man duonos juodos. Valgau mirusių juodąjį vaisių, Jo man žemė pakankamai duos..

***

Nepareis, nesugrįš, nepabels į duris, Nors iš skausmo ir plyštų širdis. Amžinybėj tylioj jis ilsėsis ramiai, Tik sapne kai kada aplankys.

***

Gyvenimas – tarsi žvakė: Sužibo, nukrito, užgeso…

***

Imam gėlą širdin ir dalijam perpus, Gal maža dalelė ji lengvesnė Jums bus.

***

Gyvenimas negailestingas, Nežiūri amžiaus, nei jausmų. Į amžinybę pasikviečia Brangiausius mums ir artimiausius iš visų. Nuoširdžiai užjaučiame..

***

Telydi Jus paduoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą. Nuoširdžiai užjaučiame Jus, mirus brangiai mamai.