Tekstai temoje ‘Tekstai’

***

Mirtis skausminga ir beskausmė būna, Gyvenimas be skausmo – niekada. Ir jeigu toks gyvenimas sugriuvo, Tai tik likimo, ne žmogaus klaida.

***

Užsidegė žvaigždė ir vėl užgęso, Dangus tik žėri amžinai. Tu sušukai esu – mes esam, O aidas atkartojo kaip trumpai.

***

Užsidegė žvaigždė ir vėl užgęso, dangus tik žėri amžinai. Tu sušukai esu – mes esam, o aidas atkartojo kaip trumpai. (V.Aistis)

***

Mirtis skausminga ir beskausmė būna, Gyvenimas be skausmo – niekada. Ir jeigu toks gyvenimas sugriuvo, Tai tik likimo, ne žmogaus, klaida.

***

Tokia skaudi ir netikėta ši mirtis. To sopulio niekam neišmatuoti. Gyvybės kainą žino tik mamos širdis, Kuri nemoka imti, o tik duoti.

***

Ilgas kelias dar buvo keliauti, Bet kodėl Tu taip greit pražuvai? Gyvenimui vainiką pynei, Bet nebaigtą jį palikai.

***

Pasakykit, žmonės, kodėl žemė tyli Kai brangiausią žmogų atima iš mūs. Erškėčiuotą kelią eitum šimtą mylių, Kad jisai pareitų vėlei į namus.

***

Palinguoki, vėjau, diemedžio šakelę, Kad ji sušlamėtų liūdesiu giliu. Jau nebepažvelgsiu į gimtinės kelią, Prisikelti amžiams aš nebegaliu.

***

Netektis. O gal žvaigždė? Išsivedė brangiausią žmogų. Lemtis. O gal gyvenimas? Paliko begalinį skausmą.

***

Nebeišgirsit jau daugiau tėvelio balso, Tik paliks atminty jo žodžiai ištarti. Užgeso mielos akys, Nusviro darbščios rankos Ir paliko vien sielvartas širdy.

***

Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli, Kad sielvarte sušildytų paguostų, Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų.

***

Mes negalime užpildyti Jūsų netekties, Bet norime pasidalinti Jūsų skausmu. Mes negalime pakeisti lemties, Bet norime palengvinti jos kelią. Mes negalime įveikti būties, Bet norėtume padėti savo buvimu.

***

Ji gyvens gėlės kiekvienu žiedu, Bus vėjeliu ir plaukus sušukuos. Bus skarele, kai ašara nurieda, Ir tik sapne paguodos ranką bepaduos.

***

Nors drasko širdį skausmas, abejonės, Nepulk į neviltį – ji pragaištinga.

***

Jus palietė tamsa ranka vėsia – Dabar jokia užuojauta neguodžia, Nebent viltis, kad neišnyks dvasia, Kad liks darbai, sumanymai ir žodžiai…