Tekstai temoje ‘Sveikinimai’

***

Žiema Važiavo žiema ledo tiltu Ir vežėsi pusmaišį miltų. Ir džiaugėsi: bus kaip iš rago Sausainių, riestainių, pyrago. Gulėsiu viena sau po uosiu Ir valgysiu. Niekam neduosiu. Užkliuvo jos ratai už vėjo, Ir miltai visi išbyrėjo. Vaikai atsikėlę iš miego Už lango pamatė daug sniego.

Liūdnas meilės monologas

Turbūt neįmanoma žodžiais apsakyt to, ką jauti paskutinę akimirką liesdamas mylimo žmogaus rankas… Kaip grauži save mintimis apie laiką praleista kartu, apie žodžius, kuriuos kažkada nepagalvojus pasakiau, apie nutylėtus „myliu!“, apie gražiąsias akimirkas… Imi savęs nekęsti, nes supranti, jog per daug nutylėta. Ir ko gi labiausiai imi trokšti tą akimirką?! Išeik greičiau, man taip bus […]

Meilės miniatiūra

Ji mylėjo sniegą. Jis jo nekentė. Ji vis dar tikėjo pasakomis. Jis buvo pesimistas. Ji dievino dangų. Jis sakė, jog tai banalu. Ji nuolat šypsojosi. Jis tai laikė navumu. Jai patikdavo sedėti naktį ant stogo ir žvelgti į žvaigždes. Jis mieliau žiūrėjo į tele ekraną. Jis jai buvo viskas. Ji jam paprasta lėlė. Ji manė, […]

***

Kai Tu miegosi, Aš sapnuosiu apie Tave, Kai Tu eisi, Aš svajosiu eit šalia, Kai Tu verksi, Aš būsiu lietumi,kad ašarų neliktų Kai Tu džiaugsies, Aš būsiu to džiaugsmo dalele…

***

Ji turi rankas – jos glosto Ji turi kojas – jomis pas mane atbėga Ji turi akis – jos mato manyje gėrį Ji turi širdį – ji mane myli.

***

Jau pasaka praėjo Beliko pasakėčia… Jau bulvės nukastos kai kur Galulaukėj štai ilsisi akėčios… Jau obuolys kadaise būdamas rūgštus Pražydo šypsena saldžia… Ir katinas anksčiau sugrįžo į namus Nes debesy pasislėpė delčia… Naktis kaskart anksčiau..anksčiau Vis mikliai pakelia sparnus Geroku ciferblato gabalu mažiau Dienos džiaugsmų palikę bus…. Nuvarginti karštų atostogų dienų Per trumpą vasaros akimirką […]

***

Ruduo nudažo svajas manas ryškiom savo spalvom Nepajėgi aš jų pakeisti ar sulieti, na ir tegul, tegul plauksiu Kaip tas klevo lapas upeliu srauniu Svarbu, laiku sugauk mane.

***

Tarp brangių savo klasės draugų, Tarp pažįstamų sienų, veidų paskutinė rugsėjo pirma, Jau tokia 12 -oko dalia. Neliūdėk, viskas eina pirmyn, Dienos neš skausmą, džiaugsmą tolyn. Tik tikėk savimi ir tegu Tau likimas bus ypač dosnus.

***

Ar supranti, kad čežantys rugsėjo lapai Jau paskutiniams metams pašaukė tave, O virpanti ranka pirmoko tavo rankoj- Tai pasimatymas su savo vaikyste. Ar supranti, kad jau atėjo laikas Subręst ir apsispręst dėl ateities. Tu – šios mokyklos abiturientas, Kiek daug suspėt per šiuos metus reikės.

***

Kas nedrąsus šį rytelį pabudo, Kas nešė virpančią puokštę delne? Kas prie mamytes rankelių prigludo, Kai teko likti vienam klasėje? Kam skirta viską pradėt pirmą kartą: Mokytis, piešti, skaičiuoti, rašyt? Kam lemta augt ir pakeist seną kartą. Tau, pirmokėli, sėkmės tau, mažyt. Tegul visos žemės raidės taps geriausios tavo draugės, Mokykis gerai, vaikeli, ženk į […]

***

Rodos, nieko neįvyko, O įvyko šitiek daug, Tu nuo šio saulėto ryto Jau pirmokas, bręsk ir auk. Knygos, skaičiai ir raidelės Tavęs laukia ant suolų. Mokslo duonos paragavęs Tapki dideliu žmogum.

***

Šiandien pirmąkart žaisliukams Teko likti namuose, Parkeris, sąsiuviniukai Vietoj jų kuprinėje. Tu nuo šiandien pirmokėlis, Tau daug daug sėkmės linkiu, Lai spalvotas vadovėlis Taps geru tavo draugu.

***

Jau beržai ir kaštonai liepsnoja, Neša vasarą gervės ant sparnų vis tolyn ir tolyn, Paklausykite! Kažkas skambina, šaukia,- Tai rugsėjo pirmoji, Ji, visus pasikvietusi, veda Stebuklingon vaikystės šalin. Kiek akių, kiek širdžių Jūsų kelią lydėjo… Kiek akių, kiek širdžių Jums gyventi padėjo… O rytoj nuskambės vėl Eilinis rugsėjo varpelis Ir kelintą jau kartą pakvies Į […]

***

Gelsvus lapus rudenis vėjas neša, Laukus gaivina rudenio tyla. Ir vėl tave, atėjusį į klasę, Kasryt pasveikins tavo mokykla. Ji džiaugsis, tavo džiaugsmą pastebėjus, Nuliūs, pajutus nerimą širdies, Priglaus tave, lyg motina priėjus, Ir bausdama lyg motina liūdės.

***

Padovanosiu tau geltoną klevo lapą- Ruduo išskynė vasaros gėles. Tegul jie apie rugsėjo prasmę šneka Ir mena saulės sklidinas dienas. O juk gražu, kai supas klevo lapas, Kai lenkiasi ištroškę prie žinių versmės, Kai rudenio naktį vis šviečia tavo langas Tartum ugnelė mylinčios širdies. Atnešiu gražią dėkingumo puokštę Už meilę, už raudonai pabrauktas klaidas, Už […]