Tekstai temoje ‘Meilės sveikinimai’

***

Esu ne toks, aistra aptemdė mano veidą Ir tai manos širdies lig šiol pažint neleido, – Pažvelki jo gelmėn, surasi ten lobyno: švelnumą, polėkį, jautrumą begalinį. Dabar jų nematai, o jūroje audringoj, Kai vėtra siautėja, žaibai ugniniai sminga, Ar matome kriaukles, perlus ir jų grožybę ? Gal draugauti aš nemokėjau Juk meilė buvo mums karti, […]

***

Iki pasimatymo ! Rytai nuraudo. Iki pasimatymo – Dangaus ugny. Retai, retai, Mes vienas kitą matome, Bet iki pasimatymo ! Ir buk rami. Kartus likimas man ne svetimas – Tu tą žinai Išsiskyrimas man ne svetimas – Keliai suves. O skirta dalia rasime tik patys mes Tad iki pasimatymo ! Ir lauk manęs.

***

Išsiskiriant širdį nudiegia Jauni trumpam susitinkam. O vakaro saulė – Ant bėgių … Kaip tikslas, Kuriuo gyveni. Taip noris gyventi pasauly, Ilgėtis, į mylimą lėkt Skubėti nuo saulės į saulę skubėti Ir … Jos nepasiekt.

***

Naktis ! Sidabro į marias pripylė Lyg pat akiračio Mėnulio takas Kaip jūros bangos tavo žodžiai Ir mano širdis menesienoj plakas Aš juos renku, Aš noriu juos atminti Tegul jie mano būtyje gyvena Juk tu gali išeit, Kitiems juos išdalint Gal ir niekados nebusi mano Man šie žodžiai liks Aš jais tikėsiu Juose keistu iliuzijų […]

***

Nebijok žaizdų – jos užgyja Nebijok skausmų …- jie praeina Nebijok mirties – ji neišvengiama. Nebijok meilės, ji būtina. Netgi usnys žydi, kvepia Patikėk moku būt gera. Susapnuok mane švelnia ir gražia Gal tokios ir tikrovėj nera. Netgi akmenis lietus pratašo Aš stipri ir kantri, patikėk Ir išsaugok gerumo nors laša O tada jau praeik […]

***

Su gandrais ir su lapais kartu Išėjai tu tada išėjai Išėjai tu nakčia, išėjai paslapčia Nežinau, kur ieškoti tavęs. Ir paklausiau aš tyliai gandrų Ir paklausiau aš tyliai klevų Gal matė gandrai, gal regėjo klevai Vėlų rudenį, kai tu išėjai. Ir atsakė man tyliai gandrai, Sušlamėjo man tyliai klevai Juk jinai taip arti, juk ji […]

***

Šlama mirusio rudenio lapais Skudurėliai laiškų padegtų, Ir lyg šaukia kažkas iš anapus Nubolavusių ievom naktų. Gal iš viso nebuvo gyventa? Gal tik sapną akių melynų – Menesienų sidabro prisemta Meilė sauganti langą menų ? Ir visur aš matau šita langą Užsimerkiu – sužiura jinai Ten matau aš nuskendusį dangų Ir save, nuskandintą tenai.

***

Ilgesys. Noras būt su Tavim.. Visa tai – mane verčia kentėt. Pati kalta. Žinau! Pati pamilau. Mulkė.. Taip. Mulkė. Niekas nevertė mylėt.. Bet pamažu. Tai tapo naturalu. Kasdieninės šypsenos. Verčia stengtis. Ir gyvent. Išmokau džiaugtis papraščiausiais dalykais. Saule. Ir dangum. Juk tai nepaprastai gražu. Bet Tu ir vėl.. Slypi kažkur ten danguje..