Tekstai temoje ‘SMS’

Meilės miniatiūra

Ji mylėjo sniegą. Jis jo nekentė. Ji vis dar tikėjo pasakomis. Jis buvo pesimistas. Ji dievino dangų. Jis sakė, jog tai banalu. Ji nuolat šypsojosi. Jis tai laikė navumu. Jai patikdavo sedėti naktį ant stogo ir žvelgti į žvaigždes. Jis mieliau žiūrėjo į tele ekraną. Jis jai buvo viskas. Ji jam paprasta lėlė. Ji manė, […]

***

Kai Tu miegosi, Aš sapnuosiu apie Tave, Kai Tu eisi, Aš svajosiu eit šalia, Kai Tu verksi, Aš būsiu lietumi,kad ašarų neliktų Kai Tu džiaugsies, Aš būsiu to džiaugsmo dalele…

***

Ji turi rankas – jos glosto Ji turi kojas – jomis pas mane atbėga Ji turi akis – jos mato manyje gėrį Ji turi širdį – ji mane myli.

***

Mano saldžiausioji gėlele, svajonių fėja, paglostyk mano pavargusias mintis, nuramink mano sielą…

***

Per pievas, kvepiančias medum, Nešu tau savo meilės puokštę Priimk ją, saugok ir brangink, Ir savo puokštę man priskink…

***

Viena Naktį Mėnulis Paklausė : – Jei Jis Verčia Tave Verkti, Kodėl Jo Nepalieki? Aš Atsakiau : – Mėnuli, O Tu Kada nors Paliktum Savo Dangų ?

***

“Skauda” – tai ne tas žodis. Gelia. Drasko. Plėšia širdį lauk. “Verkiu” – ne tas žodis. Raudu. Aimanos mano atsimuša į šaltas sienas, aidu sugrįžta atgal. Tegul ateis ta diena, kai išmoksiu šitą pamoką. Tik neprižadu, ar dar kažką jausiu tą dieną – taip tampama akmeniu.

***

Kiekvieną kartą, kai tavęs pasiilgstu iš dangaus nukrenta žvaigždė… Tad jei kada nors, naktį, nepamatysi danguje nei vienos žvaigždės, žinok, tai tavo kaltė… Privertei mane per daug tavęs pasiilgti…

***

Patikėsiu – Jei atneši saulę ant delnų, Jei suprast mane mokėsi, Jei paversi skausmą liūdesiu švelniu, Jei nusišypsosi – patikėsiu…

***

Prieš miegą Tau svajonę aš nuskinsiu, Padovanosiu, aš joje Tau rožę be spyglių, Į gilų sapną panardinsiu, ir eisiu su Tavim kartu…

***

Tyloje aš girdžiu Tavo balsą, O balse aš girdžiu Tavo tylą, Šitaip sielos dvi šoka valsą, Šitaip širdys dvi prabyla.

***

Kaip daromi riestainiai? Paima skylę ir ją apvinioja tešla…:)

***

Išmokit kaupti džiaugsmo atsargas – ne aukso, Kaip medžio lapas saulės spindulius taupykit. Te jauno akys ašarų nebarsto… O jei pavargs kuris – to ranka palaikykit, Stiprybę savo padalinkite per pusę, Ir džiaugsmo aura sušvytės virš JŪSŲ.

***

Atsiųsiu miego debesį, kuris užliūliuos kaip mano rankos, priglus kaip mano papukai, šnibždės į ausį tyliai švelniai :* Gulėk, užsimerk, nusišypsok, ir miegutis ateis :* Jau eina :*

***

Aš norėjau Tau atsiųsti ką nors tokio mielo, kas priverstu Tave visada visada šypsotis. Bet paštininkas man liepė išlipti iš pašto dėžutės…