Geri sveikinimai » Miniatiūros

***

admin — Tue, 20 Mar 2012 10:17:10 +0000

Kaip šiltas pavasario vėjas Tu įsiveržei į mano pasulį – nors buvo gūdi žiema …

Bučiavai mano ašaras, nors verkiau aš iš džiaugsmo tada dar …

Dėliojome meilės dėlionę diena iš dienos mes – ir ką turim dabar ?

Kūdikio šypsnys, žingeidus pirštukų prisilietimas – Dovana …

Kuo kvepia kalėdos ?

admin — Wed, 14 Dec 2011 22:34:15 +0000

Kalėdos tuoj pakvips mandarinais ir pyragais. Jos dar kvepia cinamonu ir gerais darbais. Atneški ir man, įsidėjęs į krepšelį – gerų minčių, meilės ir švelnumo dovanėlių.

Mintys metams bėgant į pabaigą

admin — Sun, 20 Nov 2011 14:41:04 +0000

Metams skubant į pabaigą, kiekvienas daugiau ar mažiau sąmoningai įvertina dar vienus prabėgusius gyvenimo metus. Jeigu praėję metai buvo geri – gaila, kad jie baigiasi. Ir su šiokiu tokiu nerimu laukiama ateinančių. Net ir labai stengiantis „užsitikrinti ateitį“, ji yra didelė nežinia. Visi žino istorijų iš savo ar pažįstamų gyvenimo, kaip įvykiai pakrypsta netikėta linkme ir sugriauna puoselėtus planus.

Liūdesys dėl praėjusio laiko ir nerimas dėl ateities dažniausiai nėra stiprūs, nepakeliami. Bet jie egzistuoja. Papuošta eglutė, tradiciniai patiekalai, šeimos susirinkimas prie stalo – tai gražūs ir prasmingi dalykai, padedantys išgyventi šiuos jausmus. Mes žinome: kad ir kas nutiktų, metų pabaigoje sugrįšime ten pat – prie Kalėdų stalo. Čia laukia mylintys ir mylimi žmonės, kurie supranta ir palaiko, suteikia stabilumo, saugumo ir drąsos eiti pirmyn. Pasiruošimo šventei rūpesčiai ir nuovargis greitai pasimiršta matant kitiems suteiktą džiaugsmą.

Think before You hurt

admin — Thu, 03 Nov 2011 17:38:44 +0000

The girl you just called fat ? She is overdosing on diet pills. The girl you just called ugly ? She spends hours putting make-up on, hoping people will like her. The boy you just tripped ? He is abused enough at home. See that man with the ugly scars ? He fought for his country. That guy you just made fun of for crying ? His mother is dying.

Rudens vilionės

admin — Sun, 30 Oct 2011 06:35:13 +0000

Išeik į lauką. Ten šviesiau, nei tavo tamsiame kambaryje. Dabar ruduo, žemė paklota margaspalviu kilimu, medžiams dėl to darosi šalta, jie girgžda paliesti vėjo. Užvertęs galvą pamatysi,o gal ir išgirsi, kaip išskrenda paukščiai . Pasaulis ruošiasi miegui, ruošiasi poilsiui. Bet tai gyvybės dalis.

Todėl išeik į lauką. Įkvėpk gyvybės.

Pasaka šių dienų aktualijomis

admin — Fri, 28 Oct 2011 15:59:07 +0000

Apšerkšniję mūsų žiemos –
Nevalyta – kur dairais.
Šiurpias pasakas Kubilius
Seka liaudžiai vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
Renovacijos naudas,
Apie baisią dujų kainą,
Kur pakilo į dausas.
Apie krizę ir akcizus,
Sodrą, išmokas mamų,
Apie vandenį auksinį
Tą iš Vilniaus vandenų.
Apie trečiąjį paketą
Apie mokesčius naujus.
Apie turgų ir šešėlį,
Magiškus kasos aparatus.
Kaip bedarbis tinginys
Grįžęs tuščiomis atgal…
Moka sąskaitas už “karštį”,
Išmokėt niekaip negal!
O seime nykštukai sėdi,
Skirsto lėšas tarp savų…
Bėga STT per sniegą,
Nesurasdami galų.
Prezidentė gero būdo –
Bet jos partija pikta …
Paskutinis emigravo,
Tai ir pasaka baigta.

Kaip velnias gaudė sielą

admin — Fri, 28 Oct 2011 15:52:18 +0000

Vienas gaspodarius sutika vakiečiuką ir sako:
– Duok man pinigų
Tas ir davė pinigų. Gaspadorius sako:
– Kada tu man atiduosi dūšią?
Vokietukas jam ir atsako:
– Kada atsigulsiu, kada papersiu tris kartus – tada ir išeis dūšia.
Atsigulė vokietukas, vienąkart perdė – velnias klausos. Kitą perdė – velnias dar įdėmiau klausos. Trečiąkart pirst – velnias gerklėn knap, įsikando ir nešas.i Sutinka kitus velnius, tie ir klausia:
– Ar pagavai?
Velnias sako:
– Mm!

Eilėraštis apie Vėlines

admin — Thu, 27 Oct 2011 06:10:39 +0000

Kada regi tamsoj žvakučių jūrą
Per Vėlines-žvarbi naktis juodoji!-
Atrodo,lyg į mus staiga sužiūra
Visi,kurių netekom,apraudojom

Prieš jų akis pasijunti lyg nuogas
Su savo ydomis,klastom,pykčiu,
Skolų nebegali grąžinti žmogui,
Kuriam jau nebeliko paslapčių.

Atleiskit jūs,užbaigę žemės kelią,
Kad,rūpesčių kasdienių prislėgti,
Mes per retai aplankom šią vietelę,
Kur būname prie jūsų taip arti,

Kad tebegirdim jūsų žodžių aidą,
Kad skaitome it knygą jūs mintis…
Te užmiršimo nuosėdas išsklaido
Ši atminimo ir rimties naktis!..

Dvi akys, ieškančios šilumos. Pragaištinga žvakių liepsna.

admin — Wed, 26 Oct 2011 15:14:40 +0000

Žvakės liepsnoje dega numestas laikas, užgimsta nemarioji amžinybė. Dvi akys, ieškojusios šilumos, praryja žvakės liepsną ir pačios miršta joje. Dabar maldauja šalčio, tačiau jau per vėlu, jau auka atiduota dvasioms. Kažkada jos svajojo degti, dabar maldauja užgesti. Jų maldos bergžsdžios, jų prašymai neišgirsti. Savo liepsnos įkaitės, kažkada norėjusios pajusti amžinybę, dabar suprato savo laikinumą, savo taip lengvai atiduotos aukos beprasmybę.

Jos žvelgia į apgaulingai plevenančią žvakės liepsną, jos laisvos, bet jų laisvė nebepriklauso joms.

Lapkritis – Vėlinių mėnuo

admin — Mon, 24 Oct 2011 15:24:18 +0000

Gūdus ir šaltas lapkritis – mėnuo, kurį senovėje žmonės vadino vėlių mėnesiu. Senoliai mokėjo paaiškinti kiekvieno gamtos objekto paskirtį. Vėjas ne šiaip sau gaudžia ir ne šiaip sau siaučia – jis padeda vėlėms judėti. Žvarbų rudenį jos sugrįžta į savo namus susišilti, susitikti su artimais žmonėmis. Ilgi vakarai ir ta jaudinanti tyla… kad vėlių šauksmas būtų išgirstas, o norai patenkinti, kad ir gyvieji, ir mirusieji galėtų ramiai gyventi viename laike, bet skirtingose erdvėse.

Šiandien dažnai tik kartą metuose, būtent per Vėlines, prasiveria amžinybės vartai, pro kuriuos pamatome daugiau, negu eilinę dieną. Tuomet žiūrime ir matome ne akimis, o širdimi. Patiriame didžiulės meilės, pagarbos, nusivylimo ar sielvarto, graudulio srautą. Prieš mirtį mes bejėgiai… bet Vėlines turime išbūti, atlaikyti, išstovėti. Ne tik šiuolaikiniam žmogui mirtis kelia baimę.

Nežinomybė visais laikais jaudino ir baugino žmogų.