– Karsto niekam neatiduosiu, – reziumavo Arkadijus, – nusinešiu į savo kambarį ir ten miegosiu. Klasė, jūsų visiškai negirdėti. Dabar suprantu Drakulą, o tai vis galvą sukau, ko jis tokioje keistoje vietoje naktis leisdavo… Tylos ieškojo, ko gero, irgi turėjo plepią žmoną, rėksnę seserį ir nenormalią motušę. Darja Doncova „Melagės tetulės namai“
Tekstai temoje ‘Žmogus’
***
Žymos: ***
Kiekvienas mirdamas turi ką nors palikti po savęs, sakydavo mano senelis. Vaiką, knygą, paveikslą, namą, pastatytą sieną arba porą pasiūtų batų. Arba pasodintą sodą. Ką nors, ką būtų lietusi tavo ranka ir kur prisiglaus tavo siela, kai mirsi, o kai žmonės žvelgs į tą medį, tavo pasodintą gėlę, matys tave. Nesvarbu, ką darytum, sakė jis, […]
***
Bijai padaryti klaidų. Nebijok. Iš klaidų galima pasimokyti. Ach, kai buvau jaunesnis, tiesiog atvirai brukau žmonės savo neišmanymą. Mane mušė lazdomis. Sulaukus keturiasdešimties, mano bukasis ginklas jau buvo išgaląstas lyg skustuvas. Jei slėpsi neišmanymą, niekas tavęs nemuš ir niekada nepasimokysi. Ray Bradbury „451 Farenheito“
***
Negalima tiksliai pasakyti, kada gimsta draugystė. Kaip pilant į indą lašą po lašo, pagaliau vienas lašas perpildo jį ir skystis išsilieja per kraštus, taip ir po daugelio gerų poelgių kažkuris vienas pagaliau perpildo širdį. Ray Bradbury „451 Farenheito“
***
… tai vienkartinių nosinaičių amžius. Išsipūsk nosį į kokį žmogų, suglamžyk ir išmesk, imk kitą, vėl išpūsk, suglamžyk, išmesk. Visi šnirpščiasi vienas į kito skvernus. Ray Bradbury „451 Farenheito“
***
Juo šalčiau jūs apskaičiuosite, tuo toliau nueisite. Kirskite be pasigailėjimo, ir jūsų bijos. Žiūrėkite į vyrus ir į moteris tik taip, kaip į pašto arklius: nuvarytus palikite juos dvėsti bet kurioje perkinkymo stotyje, – taip jūs pasieksite savo troškimų viršūnę. Onore de Balzakas „Tėvas Gorijo“
***
Tas, kas gali duoti gyvybę, jaučiasi visagalis. Mirtis, tamsa ir laikinumas nutolsta, tu paleidi į pasaulį dalelę savęs. Prieš šį stebuklą nublaksta viskas. Susanna Tamara iš knygos „Eik, kur liepia širdis „
***
Daugybė žmonių trokšta būti laisvi, tik ne visada teisingai supranta, kas yra laisvė. Jie mano, kad išsisukę nuo atsakomybės, išvengę bet kokių įsipareigojimų, nutraukę visus ryšius bus laisvi. O ne, tokiais būdais laisvės nepasieksi. Tikra laisvė ateina tik tada, kai sąžiningai atliekame visas pareigas. Omramas Mikaelis Aivanovas „Žmogus, kuriantis savo lemtį“
***
Kiekvienas iš mūsų esame unikalūs, nes mūsų patirtis – nepakartojama. Barbara Hansen Lemme “ Suaugusiojo raida“
***
Paukščiai turi sparnus, bet neturi svajonių. Žmonės turi svajones, bet neturi sparnų – Linkiu, kad Jūsų svajonės turėtų sparnus …
***
Reikia drąsos, kad stovėtum tvirtai, kai kiti atsitraukia ar pasiduoda baimei; reikia drąsos, kad paaukotum šiandieną dėl rytojaus; reikia drąsos, kad rizikuotum žinomu dėl nežinomo; reikia drąsos, kad paleistum vieną paukštį, esantį rankoje, tam, kad gautum du ar daugiau, tupinčius krūmuose, ir reikia labai daug drąsos, kad stovėtum vienas ir kovotum už tai, ko nori. […]
***
Žmogus yra laisvas. Negali jų rinkti kaip pašto ženklų. Negali jų atidėti ateičiai, iškeisti į kitus ar parduoti. Jais gali džiaugtis tik tas valandas, kurias tau skirta būti jų gyvenime. Herbjorg Wassmo, „Bėgimas nuo Franko“
***
Kuo daugiau žinosite apie dėkingumą, tuo mažiau jus kamuos depresija, dirglumas ir nusivylimas. Dėkingumas kaip stebuklinga priemonė pašalins jūsų savanaudiškumą, norą turėti ir valdyti, ir pavers jus kilnia būtybe. Dėkingumo jausmo vedami tampame didžios sielos žmogumi. Semas Keenas
***
Žmonės yra vieniši, nes užuot statę tiltus, jie mūrija sienas. Josephas Fortas Newtonas
***
Tu moteris, tik moteris silpna.., Gyvenimą po lygiai padalinus Tik meilei, darbui, pareigai, vaikams… Kas žino, kas gi matė – Gal viena verkei Berželį liekną apkabinus? Tai paslaptis žvaigždžių Visiems laikams…
