Žvakės liepsnoje dega numestas laikas, užgimsta nemarioji amžinybė. Dvi akys, ieškojusios šilumos, praryja žvakės liepsną ir pačios miršta joje. Dabar maldauja šalčio, tačiau jau per vėlu, jau auka atiduota dvasioms. Kažkada jos svajojo degti, dabar maldauja užgesti. Jų maldos bergžsdžios, jų prašymai neišgirsti. Savo liepsnos įkaitės, kažkada norėjusios pajusti amžinybę, dabar suprato savo laikinumą, savo […]
Tekstai temoje ‘Žmogus’
Dvi akys, ieškančios šilumos. Pragaištinga žvakių liepsna.
Žymos: Ko nederėtų daryti per Vėlines
Su Vėlinėmis yra susiję nemažai įsitikinimų, kurie močiučių pasakojimuose išsaugoti iki šių dienų. Vėlinių naktį visoje Lietuvoje buvo draudžiama pilti laukan vandenį ar šiukšles, kad netyčia neužgautum aplink namus vaikščiojančių vėlių. Vėlinės – blogas metas vykti į kelionę, nepatariama palikti gyvulių laukuose. Klaidžiojančios vėlės gali ir vieniems, ir kitiems pakenkti. Ne tik Lietuvoje, bet ir […]
Lapkritis – Vėlinių mėnuo
Gūdus ir šaltas lapkritis – mėnuo, kurį senovėje žmonės vadino vėlių mėnesiu. Senoliai mokėjo paaiškinti kiekvieno gamtos objekto paskirtį. Vėjas ne šiaip sau gaudžia ir ne šiaip sau siaučia – jis padeda vėlėms judėti. Žvarbų rudenį jos sugrįžta į savo namus susišilti, susitikti su artimais žmonėmis. Ilgi vakarai ir ta jaudinanti tyla… kad vėlių šauksmas […]
Mintys Vėlinėms artėjant
Kokia spalvinga mūsų gamta rudenį, kol žemė pasipuošusi auksiniais lapais, kol saulė paliečia ją vienu kitu spinduliu… Ramybė. Tačiau labai greitai nuotaika bjursta dėl pirmųjų šalnų, su kuriomis vis garsiau šlepsi niūrių orų ir dar niūresnių žmonių nuotaikų pranašo žingsniai. Taip vienišai ir liūdnai švilpauja vėjas, o širdį drasko sielvartas. Gamta tampa tokia pilka, jog […]
Vėlinės šiomis dienomis. Mintys.
Tai šventė, kuri yra svarbi mums, bet joje ne mes esame aktyvioji pusė. Mes turime atlaikyti Vėlines, o tai yra nelengva. Juk iš tikrųjų Vėlinės yra didžiulė atodanga, mirusiųjų tėvų ir protėvių išžengimas mūsopi. Prasiveria amžinybės vartai ir pro juos darsyk pamatome, patiriame didžiulės meilės srautą prieš kurį turime išstovėti, išbūti, degiodami žvakutes ar užsiiminėdami […]
Visų Šventųjų šventimas namuose XVIa.
Visų Šventųjų šventimą namuose aprašo M.Strijkovskis XVI a. Spalio pabaigoje susirenka žmonės į vienus namus (suaugę ir vaikai). Stalą apdeda šienu, jį užtiesia staltiese, padeda kelis didelius kepalus duonos ir ant stalo kampų pastato ąsočius alaus. Po to dar atneša kito maisto ir aukoja su tam tikromis dievui Žemininkui. Sakoma: Tau, o Žemininkai, mūsų Dieve, […]
Rudenio daina, Oskaras Milašius
Klausykitės vėjo ūžesio naktį, Seno vėjo ūžesio, gūdaus vėjo ūžesio, Mirusiųjų prakeikimo, gyvųjų lopšinės… Klausykitės vėjo ūžesio. Nebėra lapų, nebėra vaisių Nuniokotuose soduose. Prisiminimai _ mažiau kaip niekas, viltys labai toli. Klausykitės vėjo ūžesio.
Baisi pasaka. Halloween.
Kartą pasaulyje gyveno medkirtys. Jis kirto medžius ir tuo pelnėsi sau duoną. Buvo jis vienas kaip pirštas. Staiga šalia pelkės jis sutiko vieną šaunią raganą, kurią tuojau pat pamilo, norėjo ją vesti, deja, ji tik pažaidė su juo ir sugrįžo pas savo kankintoją kraugerį galvažudį baisųjį slibiną, kuris dieną pavirsdavo į žmogų, o nakčia lakstydavo […]
***
Svajonės ir meilė virsta kančia, kai kraujas iš venų trykšta nakčia. Ašaros srūva, krauju nusidažo, bet man šito skausmo vis dar per maža. Kruvinos ašaros temdo akis: „Kodėl taip tamsu, nors myli širdis ?“ Tyloje, jau girdžiu, ateina mirtis. Baimė sukausto, apima siaubas, lieka šalia tiktai meilė ir skausmas Rašau tau žodžius – paskutinį kart […]
***
Visos moterys nori, kad jų vyrai būtų joms ištikimi. Bet tik našlės žino, kur šiuo metu yra jų vyrai.
Miniatiūra juoko tema
Nusijuok. Neturi iš ko juoktis ? Juokis iš savęs – visada tam rasi priežasčių, juk save pažysti geriausiai. Pavargai kovoti su slunkiumi šefu ? Nusijuok. Ir kalbėk su juo kaip su mažu vaiku – akcentuodama savo kantrybę ir šypsodamasi (mintyse įsivaizduok jį nuogą – ir susilaikyk nuo kvatojimosi, gali blogai baigtis). Blogai miegojai naktį ? […]
***
Ar žinai, kodėl mes užsimerkiam ? – Kada miegam ? – Kada verkiam ? – Kada svajojam ? – Kada bučiuojames ? Todėl, kad patys gražiausi dalykai yra nematomi .
***
Nesubrendusio žmogaus požymis tas,kad žmogus pasiryžęs dėl kilnaus tikslo numirti,o tuo tarpu subrendęs žmogus pasiryžęs tam tikslui atiduoti gyvenimą… V.Štikelis
Rudens žodžiai
Ateina rudenys pre pievų žiedus, Per žalio miško lapelius. Taip šalta rytmetį, paukštelis nebegieda Ir nebežydi žiedas, pilnas ir gražus. Koks mėlynas dangus! Danguj akutės gailios Kas vakarą graudina mus. Prisirenka širdy daug ilgesio, daug meilės Berašant rudenio žodžius. Netrukus kris ant tako snaigės Ir nebebus jau taip jauku – Viskas pasauly vieną kartą baigias. […]
***
Kelelis pilkas, pavydas – baltas, tik nesakyk, kad tu nekaltas … Sakyk geriau – „Suklydau, daugiau klajot nenoriu“ Tai bus geriausia man paguoda.
