Tekstai temoje ‘Svajonės’

***

Visur šypsokis – šypsena padės nugalėti visus sunkumus, šypsena atneš džiaugsmą ir tau, ir kitiems. Šypsena puoš tavo veidą. Šypsokis gyvenimui, nes laimė mėgsta tik sausas akis…

***

Tikėk saule net ir tada, kai ji išeina, Tikėk meile, net ir tada, kai jos nebejauti, Tikėk laime net ir tada, kai ji labai toli.

***

Neišeik – liūdnos akys ir vėjas. Neišeik … Aš tavim gyvenu. Tik pavasaris dingsta atėjęs Neišeik… V.Spudas

***

Galėdamas kentėti ir mylėti gali daug; ne, tai daugiausia, ką gali nuveikti šioje žemėje. Charles de Foucauld

***

Laimingas tas, kuriam pasisekė pajausti geriausia ir blogiausia, ką gali pasiūlyti likimas. Tas, kuris šaltakraujiškai iškentėjo likimo smūgius, nebijo nesėkmių. Seneka

***

Kuo ledas plonesnis, tuo labiau norisi sužinoti, ar išlaikys. Henris Vileris Šo

***

Tik savimi tikintis žmogus gali tikėti ir kitais, nes tik jis gali būti tikras, kad ir ateityje bus toks pat, kaip šiandien, jaus ir veiks lygiai taip pat, kaip ir dabar. (Meilės menas) Erichas Fromas

***

Tinkamą laiką sunku nutaikyti, bet lengva pražiopsoti. Si–ma Cjenas

***

Palaimintas yra tas, kuris nesitiki nieko, nes jis nenusivils niekada…

***

Neleisk fantazijai pernelyg įsivažiuoti, nes realybė skaudžiai trinktelės per snukį.

***

Galvojama, kad sėkmė ateina pas tuos, kurie anksti keliasi. Netiesa, sėkmė aplanko tuos, kurie atsikelia geros nuotaikos. Marselis Ašaras

***

Tu neklausk, kada baigiasi vaikystė Kalendoriuj nėra datos tos. Nepaliauja su gervėm ji krykti Bet negrįžta atgal niekados.

***

Mes visi išėję iš vaikystės Mes visi iš pasakų šalies Rūpestingų rankų mes išvystyti Pakelti virš žemės didelės Tik vaikystės pasakai nutilus Pasijuntam skaudžiai dideli. Irena Degutytė

***

Jūs su vėjo lapais atkeliavote, ir su vėjo žiedlapiais išeisite. Ne visi vienodą grūdą sėjote. Ne visi vienodą derlių imsite, o visiems po lygiai buvo išdalinta. Tiesos, meilės, laimės spindulėlių ir didžiulės džiaugsmo šventės, ir mažyčio nerimo šešėlių.

***

Šiame „Mūsų kelyje“ svarbiausia atsikratyti iliuzijų ir vilčių. Pati vilčių prigimtis yra žlugimas. Niekada nebūna taip, kaip tikiesi. Kai nieko nebesitiki, ir šoki į nežinią kaip į bedugnę, tuščiomis rankomis, – tada ir prasideda vyksmas. Jurga Ivanauskaitė