Jaučia, kvėpuoja, bet tyli. Smaragdinė stiklo šalis. Galvą žemai nunarinus bijo, kad ją sudaužys. Niekas nežiūri, nemato. Niekas nemyli tavęs. Savo širdimi tave ginsiu. Neišsigąsk – tai AŠ. Kamilė Bachovaitė
Tekstai temoje ‘Svajonės’
Kamilė Bachovaitė. Gamtos miniatiūra
Žymos: Miniatiūra. Ištaškyta vasara.
Begėdė karštoji aistringoji paleistuvė Vasara, krykštavusi trykštančiais žalumos purslais, išsirenginėja. Mes pavadinam rudeniu – o ji – šelmiškai šypsosi ant išdegintų laukų vis labiau apsinuogindama. Vėjų draikomais medžių šakų plaukais kvatos skaisti rugsėjo pabaiga laukinėse kopose – tai Vasara Tau šoks jos meilės šokį. Susigundyk. Leiskis suviliojamas. Ištiesk rankas. Mesk nereikalingus rūbus. Mylėkis. Bučiuok ir […]
***
Viskas mūsų rankose, todėl jų negalima nuleisti. Coco Chanell
***
Vėjas švelniai glostys mano plaukus, saulė tyliai glamonės pėdas nueinančias. Čia šilta, gera ir ramu, ir nėra jokių piktų minčių. Ateik, pabūk su manimi kartu čia, ant stogo. Sėdėsim kartu ir žiūrėsim, kaip dailininkas ruduo dažo pasaulį meilės spalvomis. Meilės spalvos tau per ryškios ? Paversim jas draugyste. Arba blankstančiu prisiminimu, kurį užklos žiemos patalas.
***
Tik tada, kai iš tikro myli, ateina ramybė. Tik tada, kai iš tikro myli, matai žmogų su visomis jo ydomis. Ir tik tada supranti, kad būdami idealūs ir be priekaištų esame neįdomūs. Gal nemokėjau tavęs mylėti ir tave įtikinti, kad tai tiesa. O kas yra tiesa ? Tikriausiai mylėjau meilę, tą euforiją, tą vaikvorykštės spalvų […]
***
Jei Jums nepavyks, ar tai Jus iš tiesų sužeis, ar tiesiog nepatogiai pasijusite ? O jeigu pavyks, ar pasikeis Jūsų gyvenimas į gerąją pusę ? Kai Jums pavyks save įtikinti, kad Jūsų svajonė yra vertinga ir pasiekiama, – tada tarkite „sudie“ visiems abejojantiems ir leiskitės pirmyn … Gilber E.Kaplan
***
Per pievas, kvepiančias medum, Nešu tau savo meilės puokštę Priimk ją, saugok ir brangink, Ir savo puokštę man priskink…
***
Kodėl kai myli, jauti ir skausmą ? Kai persekioja mintys juodos, baimė jį prarast ? Kodėl, kai jausmas turėtų suteikt sparnus, jis bloškia žemyn ir trypia, trypia svajones …
***
Gyvenimas atranda mus belaukiant pirmos žolės, pirmos meilės, pirmo vaisiaus, švenčių, atostogų, laimės, kuri kaip medis auga mumyse. Gyvenimas prabėga vis beieškant vienintelės tikros pasauly vietos, žmogaus, kuriuo galėtum tikėti, prasmės, lygiausio ir žvaigždėto kelio, o gal kažkur skubančio savęs….. F.Sagan
***
Prabėgo atminty tartum viena diena Gyvenimas lig šiolei… Čia džiaugsmas jis, o kartais ir kančia, Viliojanti į tolį… Ištraukim iš širdies spyglius – Te nerimas nakty pražus…
***
Rudens dvasia Pavargusi plevena Voratinkliais pavirtusiais Drugiais… Tava širdis šįryt te saulę mena, Kur pajūry Pasklidus gintarais…
***
Aš myliu tave, bet neversk dažnai kartoti to žodžio, vyras turi mylėti tyliai, be reklamos, be aikčiojimų. Manau motoriai svarbiausiai už viską jausti, kad vyro meilė – kaip tvirta siena, į kurią visada galima tvirtai atsiremti ir nėra jokio pavojaus, kad ji kada nors sugrius. Edmundas Malūkas “Juodieji želmenys”
***
Paukščiai turi sparnus, bet neturi svajonių. Žmonės turi svajones, bet neturi sparnų – Linkiu, kad Jūsų svajonės turėtų sparnus …
***
Aš linkiu tau meldų ošimo… Kai bus labai sunku ir ilgu, užsimerk – pamatysi mažytį ežerą, ilgaplaukius gluosnius, skalaujančius jo vandenyse savo grakštumą, šiūruojančias nendres ir baltą gulbę, kurios sapne – laiškas Tau. Laiške bus pilkšva žuvėdros plunksna, trys akmenėliai ir pabučiavimas…
***
Koks nuostabus tavo delnas… Šiltas ir prasmingas… Aš pasodinsiu jame baltą ir kvapnią leliją, naktimis ji aitrins tavo norą paskraidyti po debesis…Jie apsvaigs nuo lelijos kvapo, užmigs neramiu miegu, o tu netrukdoma atskrisi prie mano lango, aš atversiu jį ir glostysiu tave tarsi kokį prijaukintą kolibrį perlais ir bruknėmis…… Ant Tavo lūpų spindės raudonas bruknės […]
