Tekstai temoje ‘Svajonės’

***

Gal galėčiau mylėt tave Pamiršt apie ją Galėčiau aukot save Deja! Nors skauda širdy giliai Tu ją sudaužei. Aš noriu tiktai išeit Išdidžiai. V.Riaubiškytė „Kas būtų jeigu būtų“

***

Gyvenimas trapus, neleisk dienų perniek- Tai nuodėmė sunki. Gerk vyną ir mylėk. Kam ginčytis tuščiai, ar amžinas pasaulis? Juk mes paliksim jį- todel ar ne vis tiek?

***

Kaštonai Nuo seno Kaštono Nukrito Gražiai Į pievą Geltoną Mažiukai Ežiai Jie rieda, Atstatę Mažus Spygliukus, Ir kviečia Prie seno Kaštono Vaikus. V.Kukulas

***

Paseksim pasaką žvaigždėtą Atėjusiam iš ateities. Nutiesim kelią jam saulėtą, Apgaubsim skraistėmis vilties. Krikštynų puota Jo likimui – Tai nuostabios lemties pradžia. Šios šventės laukęs nuo gimimo Lai džiaugias mūsų dovana. Nejolė Laukavičienė-Širvinskaitė

***

Meilė neguli kaip akmuo: ją reikia minkyti kaip duoną ir visą laiką atkurti, atnaujinti.

***

Meilė – mažas paukštelis, per daug suspausi – mirs, per daug atleisi – išskris. Ką myli – paleisk, sugrįš – bus tavo, jei ne – tavo niekada ir nebuvo…

***

Meilė tarytum gyvsidabris delne: laikysi delną atvirą – turėsi jį, sugniauši pirštus – jis kaipmat pabirs į visas puses…

***

Vėjas. Tas vėjas. Ir dieną, ir naktį lieknąją pušį jisai glamonėja… Vėjo glėbiuos baigia jėgos išsekti. Myli ir bijo pušis tokio vėjo. Bet jis nurimo. Miške gal užmigo… Stovi pušis, kiek palinkus, vienplaukė.                                                                                                                                                             Žino: jai ilgesį vėjas paliko. Myli ir bijo. Ir vėlei jo laukia…

***

Ketverių metu žingsniai nutilo už durų, Tyliai sėdime suole, rimties paliesti, Išgaravo šėliojimas, juokas pritilo: – Kas nutiko? – paklausė kreida nedrąsi. Ach, sena baltanose, vaikystės bičiule, Jau nebetelpam suole, išaugom kėdes. Jau kvailiot šioje klasėje laiko neliko, Kitąmet čia sėdės pirmokėliai, o mes Tik svečiais beužklysim, suradę minutę. Vis toliau ir toliau nuo vaikystės […]

***

Gyvenimas – kaip obelis sode, Mažučiam pumpure jis slepias, Paskui su vėtromis kovoja, Vis auga, vis labiau keroja, Sužysta sniego baltuma, Bet tik labai trumpam deja. Ir štai ruduo jau atkeliavo. Bet derlių atnešė jis gražų. Sultingų vaisių, obuolių, Jūs pažiųrėkit kaip gražu! Gyvenimas, kaip obelis, Kurią ruduo apdovanoja. Prabėga metai, bet žmogus, Kaip sodas, […]

***

„Neturėti laiko dažniausiai reiškia neturėti noro.“  Rosenbekas

***

„Džiaukimės tuo, ką turime, neimdami lyginti: niekuomet nebus laimingas tas, kam neramu, jog kitas yra laimingas.“ Seneka

***

Niekada nesistebėk. Prisimink, kas nutinka mažai sėkliukei vazonėlyje: šaknys skverbiasi žemyn, augalas stiebiasi viršun ir nors niekas tiksliai nežino, kodėl ir kaip, bet tai vyksta  mums visiems.

***

Kartais atrodo, kad griūva dangus Kartais iš akių krenta lietus Tokiais kartais prisimink senas svajones Ne kartais mes jas vertėm tiesa Lai saule sušvinta akyse ir mintyse Laikyk ją užrakintą – jos reikia visiems

***

Dūšia skęsta alkoholy, mano kūnas tavęs nori, mano noras begalinis, stoviu aš su apatiniais, nebandyk mano kantrybės, skambink greitai nekankinęs..