Tekstai temoje ‘Moteris’

***

Bučiuoti moterį malonu, bet kur kas sunkiau jai suteikti laimę. S.Džamalis

***

Jei gyvenimas tau nepasiduoda – priešinkis. Imk jį už gerklės. Diktuok jam savo reikalavimus ir priversk paklusti. A.Kuznecova

***

Net artimiausia moteris paslaptingesnė už tolimiausią žvaigždę. Antonas Čechovas

***

Jei piktas veidas, dar nereiškia, kad žmogus negeras. J.Mačiukevičius

***

Patys teisingiausi, geriausi žodžiai, gali tapti demoralizuojančiais, jeigu tas, kuris juos taria, neturi tam moralinės teisės.

***

Didžiausią garbę nusipelno ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs pakyla. Žanas Žakas Ruso

***

Sakoma, lygiagretės vis dėlto susikerta begalybėje. Tačiau gyvenimas ne begalybė, dviejų žmonių susikirtimo taškas gali būti prie supilto kapo. O kad jų keliai susikirto, kad aš sutikau tave – labai retai būna tokia laimė, jos galėjo visai nepasitaikyti. Tada, galbūt, mudu nebūtume suradę savo laimės, arba, galbūt, ji būtų buvusi nepilnavertė. Vladimiras Tendriakovas

***

Šiąnakt beldė į langą man sniegas, Šiaip baugu, o kodėl – nežinia,- Gal ir tu naktimis neužmiegi Kada sielvartas slegia mane. Gal klajoji iš kampo į kampą, Su širdim neramia, nesmagia,- Atskirai – mūsų mintys sutampa, Tai kodėl nesutampa drauge ? Valerija Valsiūnienė

***

Ar padariau aš tau ką nors negero, kad nedrįstu pasveikinti tave ? Kodėl ir tu, praeidamas gatve su išgąsčiu lenki manęs kaip maro ? Suprask : tave aš myliu taip giliai, jog išsiskirt negali mūs keliai. V.Šekspyras

***

Mes – ne viena būtybė. Mudu klydom. Tai kas, kad meilė mudviejų – viena. Nuo šios minutės niekad savo ydom Tavęs nebeapsunkinsiu, gana. Nors vienas jausmas valdo mus abudu,- Per daug mes turim skirtingų bėdų : Jos gal nesunaikina meilės grūdo, Bet atima tiek laimės valandų. V.Šekspyras

***

Nejaugi dėl manęs tu abejoji ! Ne, niekam aš kitam nesilanksčiau ! Aš atsidavusi tau. Širdis manoji Su tavimi suagus kaip anksčiau. V.Šekspyras

***

Nepyk, brangus bičiuli, kad nuobodžiai tariu vien Tavo vardą visada, Neišradingi, blankūs mano žodžiai kasdien tie patys, kaip sena malda. V.Šekspyras

***

Juk aš tiktai nauju rūbu dangstau žodžius, gerai pažįstamus nuo seno: Tai, ką rašau, rašau aš vienam Tau Ir vien apie Tave, brangusis mano. V.Šekspyras

***

Idant tavęs pasaulis nepriverstų sakyt, kodėl buvau aš tau brangi, Tu mūsų meilės nebekelk iš karsto, pamiršk visai, kad buvo dar jinai. V.Šekspyras

***

Ne, meilės būdo niekas nepakeis Jinai visus paverčia neregiais. V.Šekspyras