Tekstai temoje ‘Grožis’

***

Aš linkiu tau meldų ošimo… Kai bus labai sunku ir ilgu, užsimerk – pamatysi mažytį ežerą, ilgaplaukius gluosnius, skalaujančius jo vandenyse savo grakštumą, šiūruojančias nendres ir baltą gulbę, kurios sapne – laiškas Tau. Laiške bus pilkšva žuvėdros plunksna, trys akmenėliai ir pabučiavimas…

***

Koks nuostabus tavo delnas… Šiltas ir prasmingas… Aš pasodinsiu jame baltą ir kvapnią leliją, naktimis ji aitrins tavo norą paskraidyti po debesis…Jie apsvaigs nuo lelijos kvapo, užmigs neramiu miegu, o tu netrukdoma atskrisi prie mano lango, aš atversiu jį ir glostysiu tave tarsi kokį prijaukintą kolibrį perlais ir bruknėmis…… Ant Tavo lūpų spindės raudonas bruknės […]

***

Kokia yra tavo naktis? Kai vakaro pėdutės paliečia tavo blakstienas ar kas nors tau pasako: pažiūrėk kokia kaitri ana žvaigždė! Žvaigždėms patinka, kai į jas žiūri giedros akys, tada jos pradeda mirkčioti ir koketuoti, nes dabar toks jau metas, kai retas bepažiūri į dangų, kur baltasparniai angelai, susipainioję savo globotinių žemėje nuodėmėse, sėdi ant debesies […]

***

 Meilė siunčia daug iššūkių įsimylėjėliui. Jos išbandymai yra kruvini ir žiaurūs, tačiau vaisiai saldūs ir palaimingi. Meilei nesvarbūs tikėjimai, nes ji pati sau tikėjimas. Ji nepripažįsta titulų, nes nėra aukštesnio titulo už pačią meilę.

***

Reikia drąsos, kad stovėtum tvirtai, kai kiti atsitraukia ar pasiduoda baimei; reikia drąsos, kad paaukotum šiandieną dėl rytojaus; reikia drąsos, kad rizikuotum žinomu dėl nežinomo; reikia drąsos, kad paleistum vieną paukštį, esantį rankoje, tam, kad gautum du ar daugiau, tupinčius krūmuose, ir reikia labai daug drąsos, kad stovėtum vienas ir kovotum už tai, ko nori. […]

***

Dėkingumas – rūpestingai prižiūrimas vaisius. Tarp puolusių žmonių jo nerasite. Samuel Johnson

***

Niekas negali būti dėkingas pats sau. Dėkingumas keliauja iš vieno žmogaus kitam. Tomas Akvinietis

***

Mylėkite kiekvieną Dievo kūrinį … kiekvieną dieviškosios šviesos spindulėlį, mylėkite viską. Ir vieną dieną visą pasaulį apgaubs meilė. Fiodoras Dostojevskis

***

Kai mintys tyros, jos meta džiaugsmo šešėlį. Buda

***

Nereikėjo man jos klausyti, – pasisakė jis man kartą. – Niekada nereikia klausyti gėlių. Reikia į jas žiūrėti, traukti jų kvapą. Nuo mano gėlės kvepėjo visa planeta, bet aš nemokėjau tuo džiaugtis. Antoine de Saint Exupéry „Mažasis princas“