Tavo dienos – tai mažos plaštakės:
Baltos, gelsvos, raudonos ir rudos.
Būna, jos tiesiog džiugina akį,
Būna, jos pilnos apmaudo, liūdnos.

Tavo mintys – tai sprogstantys lapai:
Skleidžias, bręsta, linguoja, dainuoja.
Būna, vysta ir krinta jos tyliai,
Būna, ima ir sparčiai bujoja.

Tavo metai – tai vaizdas pro langą,
Kai gyvenimo ratais važiuoji.
Džiaukis jais ir priimk iš jų viską,
Nes neteks jų daugiau pakartoti.