Paversk svajones į tvirtybės tiltą, keturiasdešimt švyti su aušra !
Neleisk likimui kryžkelėj apvilti,
Bet ąžuolu šlamėki visada.

Ne visos audros nuoskaudas palieka
Po jų sušvinta mėlynai dangus…
Tegu tikrove virsta tavo siekiai,
Lai negandų tavam kely nebus.