Svajonės ir meilė virsta kančia, kai kraujas iš venų trykšta nakčia.
Ašaros srūva, krauju nusidažo, bet man šito skausmo vis dar per maža.
Kruvinos ašaros temdo akis: „Kodėl taip tamsu, nors myli širdis ?“
Tyloje, jau girdžiu, ateina mirtis.
Baimė sukausto, apima siaubas, lieka šalia tiktai meilė ir skausmas
Rašau tau žodžius – paskutinį kart „MYLIU“, iš lėto sustingstu ir amžiams nutylu.