Tekstai su žyma ‘meilė’

***

Galim būti drauge, bet nebūti kartu, Galim verkti šalia, bet nebūti lietum. Kad ir kiek savo sieloj turėtum veidų, Iš tiesų, juk vis tiek tai būtum Tu.

***

Jai tu girdi gėles dainuojant. Jai joms pritarti širdim gali. Tai pasakysiu nemeluojant. Kad tu tikrai kažką myli.

***

Tačiau yra danguj dar saulė, Yra ir žvaigždžių žiburiai Ir neišnyko dar tie žodžiai, Kuriuos su meile man tarei.

***

Tyliai už lango rauda mėnulis, Man daros kažko taip ilgu. Norėčiau mėnulio paklausti, Ar neušmiršai manęs dar tu?

***

Aistringo vandenyno fantastiškam dugne. Iškelk. Atidaryk mane. Tiktai neperleisk. Neperleisk niekam. Sunaikink mane, tik leisk bent akimirkai nušvisti tuo ką turiu, ir ko neturiu. Kaip savo kūdikį mane išvystyk, pakėlusi nuo žemės rankų nešvarių.

***

Vyriškoj tavo širdy leiski sušilti man- Žemėje gimusiai ilgesio dainai tyliai. Nieko netrokštu daugiau- tu mano saulė, Virpanti siela tavo šviesos pilna. Koks mano vardas? Pačiu gražiausiu vardu Šauki ilgai- svajonę mergaitiškai svaigią. Esu beginklė. Pavasario pievoj žiedai tokie beginkliai prieš mėlyną tyrą dangų. Bet mano silpnumas- ar ne dangaus dovana? Aš jau išmokau tavo […]

***

Meilės neturi suteršti draugystė. Galas yra galas.

***

Meilė! Kiek telpa šiame žodyje! Čia ir švelniausias odos glotnumas, slaptingiausias sielos virpesys, elementariausias troškimas turėti šeimą.

***

Brangink meilę, kurią gauni, labiau už viską. Ji išliks dar ilgai po to, kai būsi praradęs ir turtus, ir sveikatą.

***

Meilė neturi kito troškimo, tik save išreikšti. Bet jeigu tu myli ir neatsisakai troškimų, tegul šitie troškimai būna tavieji: Tirpti ir būti bėgančiu upeliu, kurs savo melodiją nakčiai čiurlena. Justi per didelio švelnumo skausmą. Būt pažeidžiamam savo paties supratimo apie meilę; Ir plūsti krauju noriai ir džiaugsmingai. Pabusti auštant sparnuota širdim ir dėkoti už dar […]

***

Aš myliu gyvenimą, nes jame esi Tu. Jei man lieptų pasirinkti gyvenimą be Tavęs, Aš rinkčiausi akimirką su Tavimi.

***

Meilė ateina nepasibeldus. Ji paveja tave, net kai bėgi nejusdamas žemės. Tai neišvengiama, kaip brėkštantis pavasario rytas. Leisk, pabučiuosiu Tave…

***

Saulutė atbėga iš kažkur toli, aš paskendau giliam liūdesy. Man trūksta tavęs, tu nuostabi, norėčiau, kad būtum arčiau negu dabar esi…

***

Meilė neguli kaip akmuo: ją reikia minkyti kaip duoną ir visą laiką atkurti, atnaujinti.

***

Meilė – mažas paukštelis, per daug suspausi – mirs, per daug atleisi – išskris. Ką myli – paleisk, sugrįš – bus tavo, jei ne – tavo niekada ir nebuvo…