Atverk duris, atsirakink tu širdį , – tegu sueina draugės ir draugai, tikri bičiuliai Tavo sielą girdi, ir bus ištikimi ilgai.
***
Lai likę vasaros tebūna Tau auksinės,
Juk širdyje tikrai dar ne ruduo,
Rugpjūčiai brandą te į delnus pila,
O Laimė tegu jūromis banguos.
***
Tu paieškok kitokių spindulių,
Kurie ištirpdo abejonių jausmą,
Ir nesuklupk, nešauki:„Negaliu“,
Gyvenimas juk žiedlapis gražiausias.
***
Juo šalčiau jūs apskaičiuosite, tuo toliau nueisite. Kirskite be pasigailėjimo, ir jūsų bijos. Žiūrėkite į vyrus ir į moteris tik taip, kaip į pašto arklius: nuvarytus palikite juos dvėsti bet kurioje perkinkymo stotyje, – taip jūs pasieksite savo troškimų viršūnę.
Onore de Balzakas „Tėvas Gorijo“
***
Kai gyvenimas pasiūlo tau citriną sakyk:
– O taip, mėgstu citrinas. Ką dar man turi?
Ann Brashares
„Keliaujančių kelnių seserija“
***
Tas, kas gali duoti gyvybę, jaučiasi visagalis. Mirtis, tamsa ir laikinumas nutolsta, tu paleidi į pasaulį dalelę savęs. Prieš šį stebuklą nublaksta viskas.
Susanna Tamara iš knygos „Eik, kur liepia širdis „
***
Paimki ilgesį, kaip kūdikį ant rankų
Palieski lūpas bučiniu švelniu,
Juk pasitaiko, kad tampi toks menkas
Kai trūksta tiktai žodžių nuoširdžių
Mes sutarėm kartu nešt sunkią naštą
Būt viens kitam ir broliu ir draugu,
Ir iškentėti viską ir suprasti,
Paguost viens kitą, kai labai sunku.
Užaugs vaikai, paliks kaip paukščiai lizdą,
Mūs plaukus laikas sidabru papuoš.
Brangusis, būkime širdim jauni mes visad,
Kaip žaluma pavasario miškuos.
***
Gyvenimas – drobė, kurioje paliekamos spalvos:šviesios ir tamsios
Gyvenimas – knyga, kurią rašome po raidę, po žodį, po eilutę…
Gyvenimas atsirado su saule,
Mokykitės jį išsaugoti, net pačiomis žvarbiausiomis dienomis, kad sukurtumėt nuostabią saulės sonatą gyvenimui…
***
Mylėkit vienas kitą, bet meilės nepaverskite pančiais: geriau tebūna meilė jūra, skalaujanti jūsų sielų krantus.
Pripilkit vienas kitam taures, bet negerkit iš vienos.
Atlaužkit vienas kitam duonos, bet nekąskite tos pačios riekės.
Dainuokit kartu ir džiaukitės, bet tegu kiekvienas lieka ir atskiras, kaip po vieną yra ir arfos stygos, nors virpa ta pačia muzika.
Atiduokit savo širdis, tik ne vienas kito nuosavybėn, nes tik Gyvenimo ranka gali valdyti Jūsų širdis.
Ir stovėkite kartu, bet ne per arti vienas kito, nes juk šventos kolonos stovi atskirai, o ąžuolas ir liepa neauga viens kito šešėlyje…
Is filosofo ir pranaso Kalilio Dzibrano knygos.
***
Rodos, taip paprasta statyti gyvenimą.
iš kasdienių rūpesčių,
iš mažyčių džiaugsmo grumstelių,
iš abipusės meilės sulipdyti nepajudinama tvirtovė.
Rodos, taip paprasta gyventi,
kai šalia jauti mylimo žmogaus alsavimą,
kai liūdesio akimirką turi gyvenimo draugo petį, už kurio gali pasislėpti ar išsiverkti skausmo akivaizdoje,
kai girdi savo širdies aidą kito žmogaus širdyje!
Rodos, taip papratsa zengti per gyvenima, susikibus uz ranku –
i bendra ateiti,
i bendra tiksla,
i viena svajone…
Rodos, taip lengva gyventi, zinant tukstanti ir viena zodi, ir visi jie yra – MYLETI…
Bukit laimini ir amzinai mylekit vienas kita!
***
Išmokit kaupti džiaugsmo atsargas – ne aukso,
Kaip medžio lapas saulės spindulius taupykit.
Te jauno akys ašarų nebarsto…
O jei pavargs kuris – to ranka palaikykit,
Stiprybę savo padalinkite per pusę,
Ir džiaugsmo aura sušvytės virš JŪSŲ.
***
Gyvenimas gali tapti našta, tačiau jeigu tą naštą dalinasi bent du žmonės,
tai gali būti ir laimės ženklu. Tad būkite laimingi ir džiaugsmas te neapleidžia Jūsų.
Tebūna namai Jūsų jaukūs ir šviesūs,
Telydi Jus meilė, ramybė, taika,
Viens kito petys prie šalies visada –
Mokėkite būti kartu.
Jei būtų gyvenime kartais sunku –
Nebokit, praeina audra su ledais,
Vėl šypsosi saulė skaisčiais spinduliais.
Tik žodis kartus kartais lieka ilgam –
Neduokit ištrūkti Jūs žodžiui piktam.
Jei vienas suklysta, te draugo ranka
Suranda jo ranką švelniai visada.
Gyvenime kliūtys visai nesvarbu,
Jei tik mokėsite būti kartu
Eikite visą gyvenimą koja kojon,
Juskite vienas kito širdies plakimą,
Meilė kaip ranka šalia.
Gyvenkite taip, kad sunkią gyvenimo valandą
Galėtumet pasakyti vienas ktam:
Ačiū, kad Tu buvai šalia!!!
***
Atsiųsiu miego debesį, kuris užliūliuos kaip mano rankos, priglus kaip mano papukai, šnibždės į ausį tyliai švelniai :* Gulėk, užsimerk, nusišypsok, ir miegutis ateis :* Jau eina :*
***
O dviese juk geriau,
Ir saulė šviečia maloniau,
Ir gėlės žydi skaisčiau.
Bet dviese ir sunkiau –
Gyventi reikia jau už du,
Kentėt ir džiaugtis vėl kartu.
***
Paimki ilgesį, kaip kūdikį nuo rankų
Palieski lūpas bučiniu švelniu,
Juk pasitaiko, kad tampi toks menkas
Kai trūksta tiktai žodžių nuoširdžių
Mes sutarėm kartu nešt sunkią naštą
Būt viens kitam ir broliu ir draugu,
Ir iškentėti viską ir suprasti,
Paguost viens kitą, kai labai sunku.
Užaugs vaikai, paliks kaip paukščiai lizdą,
Mūs plaukus laikas sidabru papuoš.
Brangusis būkime širdim jauni mes visad,
Kaip žaluma pavasario miškuos.
