Rodos, nieko neįvyko,
O įvyko šitiek daug,
Tu nuo šio saulėto ryto
Jau pirmokas, bręsk ir auk.
Knygos, skaičiai ir raidelės
Tavęs laukia ant suolų.
Mokslo duonos paragavęs
Tapki dideliu žmogum.
This is featured post 1 title
To set your featured posts, please go to your theme options page in wp-admin. You can also disable featured posts slideshow if you don't wish to display them.
This is featured post 2 title
To set your featured posts, please go to your theme options page in wp-admin. You can also disable featured posts slideshow if you don't wish to display them.
This is featured post 3 title
To set your featured posts, please go to your theme options page in wp-admin. You can also disable featured posts slideshow if you don't wish to display them.
***
***
Šiandien pirmąkart žaisliukams
Teko likti namuose,
Parkeris, sąsiuviniukai
Vietoj jų kuprinėje.
Tu nuo šiandien pirmokėlis,
Tau daug daug sėkmės linkiu,
Lai spalvotas vadovėlis
Taps geru tavo draugu.
***
Jau beržai ir kaštonai liepsnoja,
Neša vasarą gervės ant sparnų vis tolyn ir tolyn,
Paklausykite! Kažkas skambina, šaukia,-
Tai rugsėjo pirmoji,
Ji, visus pasikvietusi, veda
Stebuklingon vaikystės šalin.
Kiek akių, kiek širdžių
Jūsų kelią lydėjo…
Kiek akių, kiek širdžių
Jums gyventi padėjo…
O rytoj nuskambės vėl
Eilinis rugsėjo varpelis
Ir kelintą jau kartą pakvies
Į tą priprastą mieląjį kelią…
***
Gelsvus lapus rudenis vėjas neša,
Laukus gaivina rudenio tyla.
Ir vėl tave, atėjusį į klasę,
Kasryt pasveikins tavo mokykla.
Ji džiaugsis, tavo džiaugsmą pastebėjus,
Nuliūs, pajutus nerimą širdies,
Priglaus tave, lyg motina priėjus,
Ir bausdama lyg motina liūdės.
***
Padovanosiu tau geltoną klevo lapą-
Ruduo išskynė vasaros gėles.
Tegul jie apie rugsėjo prasmę šneka
Ir mena saulės sklidinas dienas.
O juk gražu, kai supas klevo lapas,
Kai lenkiasi ištroškę prie žinių versmės,
Kai rudenio naktį vis šviečia tavo langas
Tartum ugnelė mylinčios širdies.
Atnešiu gražią dėkingumo puokštę
Už meilę, už raudonai pabrauktas klaidas,
Už ašarą, nuriedančią per skruostą,
Kai skaitot mokinukų laiškus ir žinutes.
Kurios tau primena nedrąsų pirmokėlį,
Mergytę – mokinukę kaspinais žydrais.
Kiek daug į saulės pusę pakylėjai…
Prisiminimuose – vardai, vardai, vardai…
***
Kad žmogus būtų laimingas reikia Tiek nedaug: Truputį saulės kai lyja, Lašo lietaus kai kaitra už lango, Didžiulės šypsenos kai liūdna, Minutės vienatvės kai triukšminga, Muzikos ir juoko kai nuobodu, Artimo glamonių kai nepaliaujamai sunku. Žmogui reikia laimės. Su gimtadieniu…
***
Šią dieną tau linkiu: ispaniškos kaitros, čigoniško linksmumo, amerikietiškos sąskaitos banke, indiškos karštos meilės ir paprastos, lietuviškos laimės! Tegul išaušęs gimtadienio rytas, Tave nudžiugina nuostabiais saulės spinduliais. Tegul tavo nuotaika būna pakylėta, o širdį užplūsta taurūs jausmai. Su gimtadieniu.
***
Ar matei, kaip meškutis šį rytą tau šypsojos ir leteną tiesė,
Ar skaitei vėjo laišką rašytą, jis ant lango tau pasaką piešė,
Ar girdėjai, kaip žodžiai šlamėjo: „Su gimimo diena, mano vaike!“
***
Zuikis ir Zuikiene strikineja po pievele,
Gaudo savo vaikucius.
O zuikuciai sau nerimsta, nes girdejo,
kad <vaiko vardas> turi tortus net penkis ir zvakute viena!
Zuikiai nori palinketi begalybe dovanu
Ir daug geru draugu!
Ir noretu paprasyti, kad <vaiko vardas> but gera
Mamai, Teciui ir broliukui <vaiko vardas>.
***
Per pievas, kvepiančias medum,
Nešu tau savo meilės puokštę
Priimk ją, saugok ir brangink,
Ir savo puokštę man priskink…
***
Kodėl kai myli, jauti ir skausmą ? Kai persekioja mintys juodos, baimė jį prarast ? Kodėl, kai jausmas turėtų suteikt sparnus, jis bloškia žemyn ir trypia, trypia svajones …
***
Gyvenimas – ne žydintys papieviai,
Ne platūs toliai, žydruma dangaus.
Gyvenimas – tai meilė, prakaitas ir siekiai,
Ir rūpestis dėl artimo žmogaus.
Gyvenimas ir meilė – tai galybė,
Nes meilė tampa dvigubai tyra.
Pasitikėjimas, paguoda ir tvirtybė
Ir dvigubai lengvesnė rūpesčių našta.
Gyvenimas – tai nuostabi kelionė
Per miglą, smiltį ir putojančias bangas.
Lai židinio ugnelė šviečia ir vilioja,
Sujungdama dvi širdys ir svajas!
***
Gyvenime nėra juk lengvo nieko,
Ir viską reikia pamatuoti širdimi.
Tik savo rankom tvirtą tvirtą lieptą
Jums teks patiems nutiesti ateity.
Jau rankom keturiom Jūs kelią tiesit,
Bendrom svajom pavasariai žydės.
Kartu dainuosit ir kartu liudėsit,
Ir tyliai lauksite trečios širdies.
***
Gyvenimas atranda mus belaukiant pirmos žolės, pirmos meilės, pirmo vaisiaus, švenčių, atostogų, laimės, kuri kaip medis auga mumyse.
Gyvenimas prabėga vis beieškant vienintelės tikros pasauly vietos,
žmogaus, kuriuo galėtum tikėti, prasmės, lygiausio ir žvaigždėto kelio,
o gal kažkur skubančio savęs…..
F.Sagan
***
Garbanėlė auksinės spalvos, susiraičius švelnučiais žiedeliais, nuo mieliausios pasauly galvos man brangesnė už turtą ir galią.
L. Byron
