Jaučia, kvėpuoja, bet tyli. Smaragdinė stiklo šalis. Galvą žemai nunarinus bijo, kad ją sudaužys. Niekas nežiūri, nemato. Niekas nemyli tavęs. Savo širdimi tave ginsiu. Neišsigąsk – tai AŠ.
Kamilė Bachovaitė
This is featured post 1 title
To set your featured posts, please go to your theme options page in wp-admin. You can also disable featured posts slideshow if you don't wish to display them.
This is featured post 2 title
To set your featured posts, please go to your theme options page in wp-admin. You can also disable featured posts slideshow if you don't wish to display them.
This is featured post 3 title
To set your featured posts, please go to your theme options page in wp-admin. You can also disable featured posts slideshow if you don't wish to display them.
Miniatiūra. Ištaškyta vasara.
Begėdė karštoji aistringoji paleistuvė Vasara, krykštavusi trykštančiais žalumos purslais, išsirenginėja. Mes pavadinam rudeniu – o ji – šelmiškai šypsosi ant išdegintų laukų vis labiau apsinuogindama. Vėjų draikomais medžių šakų plaukais kvatos skaisti rugsėjo pabaiga laukinėse kopose – tai Vasara Tau šoks jos meilės šokį. Susigundyk. Leiskis suviliojamas. Ištiesk rankas. Mesk nereikalingus rūbus. Mylėkis. Bučiuok ir alsuok tankiai ir giliai, kad iki kūno pakraščių užpildytų Vasara. Bėk čežančiom baltosiom smiltim, keldamas sumaištį taisyklingoje lygumoje. Taip pat, kaip netrukus išspardysi sušluotus parko klevų lapus – pakelk į erdvę jų geltonį, paversk niekais visos dienos Šlavėjo darbą – tik tam, kad mylėtum. Pusnuogę, jau nuogą, Žalia Vasarą, kurios žiadlapius paskleidėm.
Mes ir Mūsų lapai taip vėjuotai ramiai sukasi ratais po kojom.
(… iš 2005-ųjų kankinystės. Neskaityk)
***
Pakelkime taurę už tikėjimą savimi ir savomis jėgomis. Kaip blogai begyventume, tai bus tik dar viena pamoka. Na, o jeigu gyvename puikiai – privalome neaptingti, neatsipalaiduoti, nes tai taip pat gali trukti ne visada . Už laikinumą !
***
Mokytoja, aš ir vėl ateisiu
Visus žiedus iš sodo nuskynusi …
Kaip ateina diena, iš padangių surinkus žvaigždes.
Tu many gyvensi, žiburėliu pavirtusi šviesiu,
Ir gyvensi ilgai, kol gyvensiu šioj žemėje aš.
***
Jeigu abejoji žmogum – neduok jam darbo, o jei davei darbą – pasitikėk.
Senovės kinų patarlė
***
Svarbiausia yra pripažinti grožį ir neprarasti sugebėjimo žavėtis. Pamatęs grožį tuose dalykuose, kurių nekenti, gali juos nugalėti.
Michaeil Larsen
***
Tas, kas įsivaizduoja, kad visi vaisiai prisirpsta tuo pačiu metu kaip žemuogės, nieko nežino apie vynuoges.
Mika Waltari „Sinuhė egiptietis“
***
Bitė dūzgia , žiogas svirpia, saulė leidžias, lietus verkia.
Viskas turi savo vietą, kiekvienas dirba savo darbą. O aš tave myliu. Labanaktis
***
Tu manai, kad esi pats šauniausias? Galvoji, kad tu – vienintelis ir nepakartojamas? Galvoji, kad nėra kitų vaikinų?? Na, ir teisingai galvoji! Neįsivaizduoju gyvenimo be tavęs!! Myliu!!
***
Su metais pajuntame gyvenimo kainą, Su metais jausmai užsigrūdina. Juk, būna, pavasarį šalnos užeina Ir būna pavasaris rudenį. Kad nuramint gyvenimui širdį, Išsaugot liepsnojančią jauną, Ir meilė, kaip saulė sušildo, Tos šalnos rudens neužgauna. Su metais ir vingiai kely išsiskiria, Širdis ir jausmai užsigrūdina. Todėl nešk savo pavasarį šviesų Kaip spalvotą gyvenimo rudenį.
***
Už viską reikia mokėti. Už viską. Už ruginės duonos riekę. Už šaltinio vandens gurkšnį. Už pavasario saulės šypsnį. Už gaivaus vėjo gūsį. Už tikrą ir amžiną meilę. Už rytdieną… Už viską reikia mokėti. Ne pinigais – savimi. Savo jausmais. Savo gyvenimu.
***
Jeigu nori dešimt gauti –
reikia mokslo paragauti,
Su berniukais nelakstyti,
o knygelę paskaityti.
***
Auksas ar sidabras patys savaime nieko nereiškia. Svarbu, kad meistras turetų auksines rankas.
Tad pakelkime taurę už šitų namų šeimininkų auksines rankas !…
